Etanolis, arba etilo alkoholis – alkoholių klasės junginys (C2H6O arba C2H5OH), turintis du anglies atomus. Šis cheminis junginys savo fizikinėmis savybėmis labai panašus į vandenį, todėl jį išgryninti labai sunku, ir gryno etanolio (absoliutus spiritas) praktiškai niekur nenaudojamas. Distiliacijos būdu gaunamas etanolis yra 96,5 % pagal tūrį, todėl šis procentingumas yra plačiai žinomas ir yra konstanta. Gėrimas, pagamintas iš etanolio, vandens ir kitų priedų, kurio alkoholio koncentracija 38-40 %, yra vadinamas degtine.

Etanolis yra natūralus cheminis junginys, todėl nuo seno yra žinomas jo biologinis aktyvumas ir atsiradimo būdai. Dabar spirito gamybai plačiau taikomas biologinės fermentacijos būdas, o ne cheminė sintezė, nes yra pigesnis ir geriau atitinka „maisto“ stereotipą. Nustatyta, kad etanolis gaminasi glikolizės reakcijos metu anaerobinėmis sąlygomis, dalyvaujant įvairiems fermentams.

Katė, naminė katė (lot. Felis silvestris catus) – katinių šeimos plėšrusis žinduolis, laukinės katės porūšis. Dabartinės katės greičiausiai kilusios iš Senovės Egipte apie 3500 m. pr. m. e. prijaukintų laukinių kačių, nors tikslus prijaukinimo laikas nėra nustatytas.

Katė yra mėsėdis plėšrūnas, galintis medžioti daugiau nei 1000 rūšių gyvūnų, sugebantis išmokti (pats arba dresuojamas) klausyti paprastų komandų ir naudotis paprastais mechanizmais. Katės gali bendrauti daugiau nei 100 kūno kalbos pozų ar garsų (tokių kaip miaukimas, murkimas ir kiti).

Katės Senovės Egipte laikytos šventomis, – jų deivė – Basta, – naminės katės žinomos Senovės Graikijoje ir Romoje. Lietuvoje randamos tik nuo 1390 metų (Kernavėje). Naminės katės sulaukėja, sėkmingai išgyvendamos laisvėje, besidaugindamos ir kartais sudarydamos ištisas sulaukėjusių kačių kolonijas.

+rep

Uralo kalnai (rus. Уральские горы) – šiaurės – pietų kryptimi besidriekianti kalnų sistema Rusijoje, sudaranti Azijos ir Europos žemynų ribą. Ilgis ~2000 km, plotis 40-150 km. Rytuose ribojasi su Vakarų Sibiro lyguma, vakaruose – su Rytų Europos lyguma. Šiaurėje siekia Arkties vandenyno jūras, pietuose – Uralo upės vidurupio vingį. Aukštis iki 1895 m (Narodnajos kalnas). Uralo kalnų sistemai taip pat priklauso aplinkinės teritorijos – Pauralė, Priešuralė ir Užuralė. Taip pat Uralo kalnų sistemos pratęsimu galima laikyti Paj Chojaus kalvagūbrį šiaurėje bei Mugodžarų kalnus pietuose. Uralo kalnai pagal reljefo pobūdį ir kitas savybes skirstomi į Poliarinį Uralą, Priepoliarinį Uralą, Šiaurės Uralą, Vidurinį Uralą ir Pietų Uralą.